Urology Week 2025: dėmesys šlapimo takų infekcijoms

Vizito atidėliojimas ir požiūrių skirtumai

Specialistai pastebi, kad į urologą pacientai dažnai kreipiasi pavėluotai. A. Žibučio teigimu, ypač vyrai linkę delsti.

„Vyrus labai dažnai konsultacijai užregistruoja antrosios pusės. Profilaktiškai jie tikrinasi kur kas rečiau nei moterys, o į gydytoją ateina dažniausiai tik tada, kai liga jau stipriai pasireiškia ir simptomai jau gan stiprūs.“ – pastebi gydytojas.

M. Markevičius pastebi, kad dalis pacientų nesijaučia jaukiai dėl stigmos, o kai kurie dėl anksčiau patirtų nemalonių vizitų yra įsitikinę, kad „visi gydytojai vienodi“. Vis dėlto, jo teigimu, tokios nuostatos po truputį nyksta, o žmonės kreipiasi į urologus vis drąsiau.

Požiūris į šlapimo takų infekcijas ir šlapimo nelaikymą taip pat skiriasi. A. Žibutis atkreipia dėmesį, kad vyrai šlapimo nelaikymą dažnai sieja vien tik su senatve ir dėl to delsia kreiptis pagalbos, nors iš tiesų priežasčių yra įvairių, o gydymo metodai – skirtingi. M. Markevičius papildo, jog moterims šios problemos yra gerokai dažnesnės, ypač vyresniame amžiuje, kai pasireiškia estrogenų trūkumo sukelti pokyčiai.

Šlapimo takų infekcijos: priežastys, kas tikrai veikia, o kas – tik mitai?

ŠTI gali kilti dėl daugybės veiksnių: higienos įpročių, šlapinimosi dažnumo, anatominės struktūros (moterims trumpesnė šlaplė), hormoninių pokyčių menopauzės metu, nusilpusios imuninės sistemos ar lėtinių ligų, tokių kaip diabetas. Vyrams riziką didina prostatos padidėjimas ar akmenligė.

Pasak A. Žibučio, pavojinga situacija susidaro tada, kai infekcija pereina į inkstus: „Jei pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, stiprus juosmens skausmas – tai gali rodyti inkstų uždegimą ar net sepsį. Tokiais atvejais būtina skubi pagalba.“

M. Markevičius priduria, kad pavojingiausios yra infekcijos, susijusios su šlapimo takų obstrukcija ar kateteriais. Tokiais atvejais neretai prireikia chirurginių intervencijų ir stacionarinio gydymo su intraveniniais antibiotikais. „Čia labai praverstų geriamųjų vaistų formos, bet jų skyrimas turėtų būti griežtai reglamentuotas,“ – sako jis.

Abu specialistai atkreipia dėmesį į vis augančią antibiotikų atsparumo problemą. A. Žibutis pastebi, kad vis dažniau tenka remtis šlapimo pasėlio atsakymu, o ne skirti antibiotikus ‘iš akies’. Tai reiškia, kad privalome identifikuoti bakteriją, nustatyti jos jautrumą ir tik tada parinkti vaistą.“ M. Markevičiaus patirtis rodo, kad antibiotikams atsparios infekcijos dažnai palieka pacientui lėtinius sutrikimus, su kuriais tenka gyventi visą gyvenimą.

Efektyviausia prevencinė priemonė – pakankamas skysčių vartojimas ir reguliarus šlapinimasis. A. Žibutis pabrėžia, kad veiksminga ir tinkama higiena bei gydytojo paskirtos priemonės.

„Gausus skysčių vartojimas – paprasčiausias ir prieinamiausias būdas sumažinti šlapimo takų infekcijų riziką. Tačiau, kai problema jau rimta ir ūmi, neverta tikėtis, jog žoliniai preparatai, arbatos turės poveikį. Kitas kraštutinumas, jog esant silpniems požymiams pacientai prašo skirti antibiotikus”, – apie kraštutinumus gydymo procese kalba M. Markevičius.

Urologinių paslaugų prieinamumas Lietuvoje ir pasaulyje

Dažnai manoma, kad Lietuvoje eilės pas gydytojus yra ilgos, tačiau A. Žibučio teigimu, palyginus su kitomis Europos šalimis, situacija nėra bloga: „Skandinavijoje ar Didžiojoje Britanijoje pas urologą gali tekti laukti 6–12 mėnesių, tuo tarpu Lietuvoje – gerokai trumpiau.“

M. Markevičius pritaria, kad Lietuvoje prieinamumas vienas geriausių, tačiau problema – finansavimas ir naujovių diegimas. Jo teigimu, sveikatos sistema per mažai dėmesio skiria prevencijai, todėl visuomenė nepakankamai šviečiama apie ŠTI ar šlapimo nelaikymą.

Pasak A. Žibučio, moterys dėl šlapimo nelaikymo kreipiasi dažniau, ypač po gimdymų ar menopauzės metu. Vyrai problemą dažnai priskiria amžiui, nors neretai ji atsiranda po prostatos operacijų. Gydytojas pabrėžia, jog gydymo prieinamumas šalyje tikrai gan geras, Lietuvoje turimos beveik visos galimybės – nuo medikamentinio ir fiziologinio iki chirurginio gydymo. Tiesa, vyrams gali tekti ilgiau laukti operacijų.

M. Markevičius teigia, kad šlapimo nelaikymas reikalauja daug išsiaiškinimo konsultacijų metu, o jų laikas ribotas. Pacientams kartais sunku tiksliai apibūdinti savo problemas, nejauku, gėda apie tai kalbėti – stigma vis dar išlieka.

Ateities perspektyvos

Abu urologai pritaria, jog šios ligos smarkiai blogina gyvenimo kokybę: pacientai vengia kelionių, socialinių susitikimų, sporto, net darbo, nes bijo „nelaimės“ ar nemalonaus kvapo. Tai kelia nerimą, mažina pasitikėjimą savimi.

Kalbant apie ateitį, A. Žibutis tiki naujų, tikslesnių medikamentų bei skaitmeninių technologijų potencialo – programėlių, padedančių sekti simptomus, treniruoti raumenis ar palaikyti ryšį su gydytoju. M. Markevičius priduria, kad Lietuva naujoves dažnai gauna pavėluotai dėl finansavimo stokos, bet jaunų specialistų iniciatyvos ir bendruomeniškumas gali keisti situaciją, kaip ir nuolatinis pacientų švietimas.

Šlapimo takų infekcijos ir šlapimo nelaikymas – problemos, kurios ne tik apsunkina pacientų kasdienybę, bet ir paliečia psichologinę jų sveikatą. Urologai pabrėžia, kad būtina daugiau kalbėti apie šias temas, stiprinti prevenciją ir skatinti visuomenę nedelsti kreiptis pagalbos, kai juntami simptomai nėra sunkūs.

Urology Week 2025 – proga atkreipti dėmesį, kad šiuolaikinė urologija gali pasiūlyti sprendimų, o didžiausia stiprybė slypi pacientų drąsoje kalbėti apie savo problemas atvirai ir gydytojų pasiryžime dalintis žiniomis bei patirtimi gydymo procese.