Kodėl reikia keisti patikros modelį

Sveikindamas konferencijos dalyvius, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) ir Nacionalinio vėžio centro (NVC) vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas priminė ligos mastą: Europoje kasmet prostatos vėžio diagnozė nustatoma daugiau nei 300 tūkst. vyrų, o su šia diagnoze gyvena apie 4 mln. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 2 tūkst. naujų atvejų, o su liga gyvena 30 tūkst. vyrų — tai 1 proc. šalies populiacijos, vienas didžiausių sergamumo prostatos vėžiu rodiklių pasaulyje.

„Tačiau mūsų programa yra oportunistinė — vėžio diagnozę nustatome šiek tiek dažniau, nei reikėtų. Daliai vyrų ši liga neturi pasekmių, ir būtent dėl to atsiranda poreikis rizika grįstos atrankos", — sakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Jis priminė, kad 2022 m. Europos taryba paragino šalis nares pereiti nuo oportunistinio prie sisteminio ankstyvos diagnostikos valdymo, ir būtent tam Lietuva kartu su partneriais iš Ispanijos, Airijos ir Lenkijos pradėjo projektą PRAISE-U.

Konferencijoje kalbėjęs LR Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad ankstyva diagnozė iš esmės keičia žmogaus gyvenimo kokybę ir gydymo rezultatą. LR Vyriausybės Ministro pirmininko patarėja Marija Jakubauskienė pridūrė, kad ankstyvosios diagnostikos programos ir prevencija yra ministro pirmininko darbotvarkės prioritetas, o vienas iš sprendimų, didinančių visuomenės aktyvumą ir programų valdymo efektyvumą, — dirbtinio intelekto panaudojimas.

Kaip veikė pilotinis tyrimas Lietuvoje

PRAISE-U — Europos urologų asociacijos inicijuotas konsorciumas, kurio pilotiniai tyrimai vyko penkiuose Europos Sąjungos regionuose: Lenkijoje, Airijoje, Lietuvoje ir dviejose Ispanijos regionuose — Galicijoje ir Manresoje. Iš viso juose dalyvavo apie 15 tūkst. vyrų, iš jų 2 359 — Lietuvoje (amžiaus grupė 50–69 m.).

Nacionalinio vėžio institute vykdytame pilotiniame tyrime išbandytas visas paciento kelias: kvietimas dalyvauti, PSA tyrimas, pirminis individualios rizikos sirgti kliniškai reikšmingu prostatos vėžiu vertinimas, MRT, esant poreikiui — antrinis rizikos vertinimas, ir tik esant indikacijoms — biopsija. Projekto vadovas doc. dr. Aušvydas Patašius pabrėžė, kad naujos kartos patikrai nepakanka pakeisti vien diagnostikos algoritmą — reikia ir centralizuotos kvietimų sistemos, duomenų infrastruktūros, kokybės užtikrinimo bei parengtų specialistų.

Dalyvavimo rodikliai skyrėsi priklausomai nuo vietos: į kvietimą Lietuvoje atsiliepė apie 23 proc. pakviestų vyrų, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose — apie 37 proc., Šeškinės poliklinikoje — apie 21 proc. „Baigdami projektą jo pagrindu sukūrėme ir pateikėme reikalavimus bei prašymą naujam atnaujintam modelio finansavimui ir gavome patvirtinimą. Metų eigoje turėsime atnaujintą, saugią, be hiperdiagnostikos programą", — sako doc. dr. A. Patašius, pridurdamas, kad svarbu kviesti vyrus ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose.

Patikra prasideda nuo žmogaus sprendimo

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė konferencijoje pažvelgė į patikrą iš kitos perspektyvos. „Tam, kad pasirūpintum savimi, kartais pirmiausia reikia sutikti būti pažeidžiamam", — sakė ji, pabrėždama, kad patikra prasideda ne nuo PSA tyrimo, o nuo vyro sprendimo atsiliepti į kvietimą. Toks sprendimas reikalauja sąžiningumo prieš save, todėl žmogui turi būti aišku, kodėl jis kviečiamas, ką reiškia tyrimo rezultatas ir kas vyks toliau.

Gydytoja, VU Gyvybės mokslų centro doktorantė Ugnė Mickevičiūtė pristatė duomenis, rodančius dalyvavimo netolygumą visoje šalyje: 2024 m. dalyvavimas valstybinėje programoje skirtingose savivaldybėse svyravo nuo 15,3 iki 29,1 proc. Ji taip pat pristatė trišalių patariamųjų tarybų, sujungusių pacientus, gydytojus ir politikos formuotojus, patirtį PRAISE-U pilotiniuose regionuose.

MRT — naujas kertinis etapas, kuriam reikės pasirengti

Naujajame algoritme MRT tampa vienu svarbiausių etapų, todėl konferencijoje daug dėmesio skirta tyrimų kokybei. NVC gydytojas radiologas Audrius Untanas pristatė PRAISE-U MRT kokybės kontrolės rezultatus, kuriuos nepriklausomai įvertino du tarptautiniai recenzentai. Vertintojai pažymėjo, kad Lietuvos centro vaizdų kokybei įtakos turėjo įrangos amžius — tyrimai atlikti 2011 m. pagamintu aparatu, seniausiu tarp visų projekto centrų. Pranešėjas šią išvadą įvardijo kaip naudingą pamoką: kokybės kontrolė leidžia greitai pastebėti su įranga ir tyrimo protokolu susijusias sistemines problemas, todėl įrangos atnaujinimą patikros programose būtina planuoti iš anksto.

Šis klausimas turi ir aiškų finansinį matmenį. Valstybinės ligonių kasos atstovė Tatjana Golubajeva pristatė programos duomenis: 2025 m. PSA koncentracija, ne mažesnė kaip 3 ng/ml, nustatyta 13 835 vyrams, iš jų MRT atliktas 26,9 proc., o biopsija — maždaug kas dešimtam. Taikant naująjį algoritmą, MRT poreikis programoje išaugtų kelis kartus — tai reikš papildomą krūvį radiologijos infrastruktūrai ir specialistams.

Ar pasirengusi gydytojų bendruomenė

Lietuvos urologų draugijos prezidentas dr. Marius Kinčius konferencijoje kėlė klausimą, ar urologų bendruomenė pasirengusi naujos kartos patikrai. Pasak jo, tam reikia bendrų diagnostikos principų, kokybės standartų ir glaudesnio šeimos gydytojų, urologų bei radiologų bendradarbiavimo — pokytis paliečia ne vieną specialybę, o visą paciento kelią.

Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva įvardijo kasdienius šeimos gydytojų iššūkius: netikslius pacientų atrankos duomenis, pacientų baimes ir motyvaciją, ribotas komandos narių funkcijas. Kaip sėkmingą pavyzdį, rodantį, kad didelio masto patikra šeimos medicinos lygmeniu įmanoma, ji pateikė hepatito C patikrą, per kurią šeimos gydytojų komandos patikrino apie 80 proc. tikslinės populiacijos.

Skaitmeninė infrastruktūra ir mokslinis palikimas

Registrų centro E. sveikatos departamento vadovas Domantas Ozerenskis pristatė Ankstyvosios diagnostikos ir prevencijos programų informacinę sistemą (ADPP IS). Jau skaitmenizuotas pirmasis programos etapas — nuo dalyvių atrankos iki informavimo apie PSA tyrimo rezultatą, o 2027 m. pavasarį šiomis funkcijomis galės naudotis visos sveikatos priežiūros įstaigos, kvietimai bus formuojami centralizuotai, o neatsiliepusiems vyrams bus siunčiami pakartotiniai kvietimai.

NVI Biobanko vedėja dr. Daiva Dabkevičienė atkreipė dėmesį, kad nors projektas baigiasi, tinkamai saugomi ir su klinikiniais duomenimis susieti biologiniai mėginiai išlieka vertingi ateities tyrimams.

Kas toliau

Projektas PRAISE-U baigiasi 2026 m. rugsėjo 30 d., tačiau jo metu sukaupta patirtis, sukurti sprendimai ir surinkti duomenys nebus prarasti. Nuo rugsėjo 1 d. vykdomas tęstinis projektas PRAISE-U+, kuriame NVI tęs projekto veiklas. Siūlymą MRT tyrimą įtraukti į valstybės finansuojamą programą rugsėjo 25 d. svarsto Privalomojo sveikatos draudimo taryba — tai bus vienas iš artimiausių žingsnių, nulemsiančių, kaip greitai naujasis, individualia rizika grįstas patikros modelis pasieks Lietuvos vyrus.

Parengta pagal Nacionalinio vėžio instituto informaciją