Briuselyje pristatyta Ataskaita apie šlapimo nelaikymo naštą Europos Sąjungos šalyse 2023-2030 m. ir pasirašytas reformos manifestas

Lapkričio 8 d. Briuselyje vyko pirmasis ES aukščiausiojo lygio susitikimas dėl šlapimo nelaikymo, o suinteresuotosios šalys susibūrė siekdamos esminių su šlapimo nelaikymu susijusių politikos pokyčių visoje Europoje. Susitikimo metu paskelbtos ataskaitos apie ES socialines ir ekonomines išlaidas, susijusias su šlapimo nelaikymu, ir pasirašytas bendras ES šlapimo nelaikymo reformos manifestas.

Šlapimo nelaikymas yra didelė sveikatos problema, turinti įtakos pacientams ir jų artimiesiems, nacionalinėms sveikatos sistemoms, ekonomikai, aplinkai ir visuomenei. Nors dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau su šia problema susiduria nėščiosios, pagimdžiusios moterys, pacientai, sergantys onkoliginėmis ligomis, turintys neurologinių ar psichinės sveikatos sutrikimų. Tikėtina, kad numatomi demografiniai pokyčiai ateityje tik padidins šios problemos paplitimą.

Susitikimo metu pristatytas ES šlapimo nelaikymo reformos manifestas, siekiant akcentuoti būtinybę imtis veiksmų ir pateikti politikos formuotojams politikos viziją, kuri gali paskatinti apčiuopiamus pokyčius.

Manifeste raginama imtis konkrečių politikos pokyčių, kad būtų galima susidoroti su ataskaitoje keliamais iššūkiais, ir pateikiama dešimt aukšto lygio rekomendacijų Europos ir nacionaliniams politikos formuotojams, siekiant pripažinti į pacientą orientuotos šlapimo nelaikymo priežiūros svarbą. Ji taip pat skatina visapusišką supratimą apie sudėtingus ryšius tarp šlapimo nelaikymo, sveiko senėjimo, moterų sveikatos, slaugos ir ligų, kurios daro įtaką, šlapimo nelaikymui, didesnio finansavimo poreikio.

Susitikime pristatyti Europos urologų asociacijos užsakymu parengtos ataskaitos apie šlapimo nelaikymo socialines, ekonomines bei aplinkosaugos išlaidas, rezultatai. Šis šlapimo nelaikymo ekonominės naštos tyrimas atskleidžia, kad 2023 m. šlapimo nelaikymo priežiūros išlaidos sieks 69,1 mlrd. Eurų. Jei nebus imtasi veiksmų, ekonominė našta 2030 m. gali padidėti 25 proc., iki 86,7 mlrd. eurų.