Edukacinė kampanija „Check your balls“ siekiama mokyti vyrus pažinti savo kūną ir įprasti pastebėti pokyčius

„Šia inicatyva norisi pabrėžti jaunuolių edukaciją ir savišvietą nuo pat jaunystės, mokyti vyrus pažinti savo kūną, įprasti pastebėti pokyčius ir juos pastebėjus kreiptis į gydytojus urologus. Savo praktikoje pastebime atvejų, kuomet vyrai atvyksta jau su užleistos ligos simptomais, kurie pareikalauja sudėtingesnių gydymo ir žmogiškųjų resursų. Tokios priežastys, kaip gėda kreiptis į gydytoją urologą arba jauni vyrai nepastebi akivaizdžių pokyčių savo kūne vis dar kelia nuostabą kasdienėje praktikoje“, – savityros įgūdžių stoką akcentuoja Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Marius Kinčius.

Pasak dr. M. Kinčiaus, sergančių sėklidžių vėžiu atvejų skaičius nėra didelis, bet pasekmės liūdnos, nes tai jaunų vyrų, kuriems visas gyvenimas prieš akis, liga ir šalis, visuomenė, šeima praranda pačio produktyviausio amžiaus vyrus. „Pastebėjus bet kokius pokyčius sėklidėse vyrai turi kreiptis pas šeimos gydytojus, kurie nukreips pas gydytojus urologus į specializuotus centrus. „Žalieji koridoriai“ esantys šiuose centruose leidžia nustačius ligą kelių dienų laikotarpyje patekti pas reikiamus specialistus ir pradėti tikslingą gydymą. Lietuvoje šiuo metu turime šešias įstaigas teikiančias specializuotą onkologinę pagalbą: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Klaipėdos universiteto ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė“, – apie reikiamą gydymo gavimą ir eigą kalba dr. M. Kinčius.

Jaunystėje būnant energingam ir gyvybingam lengva nepastebėti vėžio grėsmių, jaunas žmogus ypač linkęs nekreipti dėmesio į šios ligos riziką. Tai nereiškia, kad jis gali sau leisti ignoruoti pokyčius kūne, ypač kai tai susiję su vyriškumu ir vaisingumu. Sėklidžių vėžio gydymo procese svarbus yra vaisingumo išsaugojimo klausimas. Kaip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Čekauskas, vyrai, tik ką išgirdę diagnozę, dažnu atveju, patiria didžiulį stresą ir susikoncentruoja tik į tai, kaip kuo greičiau pradėti aktyvų gydymą, skubama realizuoti gydymo procesą, atlikti chirurgiją, esant reikalui, šalinti sėklidę ir visa tai gali užgožti klausimus apie vaisingumą, spermos pavyzdžio, išsaugojimą.

„Apie tai reiktų pagalvoti jauniems vyrams, kurie išgirdo diagnozę, net jei tuo laiku atrodo neaktualus klausimas ir dėmesio fokusas yra nukreiptas į gydymą. Net ir sudėtingi atvejai yra išgydomi, tuomet susiduriame su klausimais dėl vaisingumo. Vienintelė vieta vyrams, kurie turi onkologinę ligą, įskaitant ir sėklidžių vėžį, prieš pradedant gydymą – užšaldyti spermos pavyzdį Santaros klinikų vaisingumo centras, kur su siuntimu tai galima atlikti. Ir nors po sisteminio gydymo spermos kokybė gali atsistatyti per metus laiko, būna atvejų kuomet neatsistato. Tada galima pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūroms, kurios atliekamos universitetinėse ligoninėse ir du ciklai yra kompensuojami Valstybinės ligonių kasos lėšomis“, – apie vaisingumo išsaugojimą gydymo procese kalba dr. A. Čekauskas.

Pasak gydytojo urologo, vaisingumo atsistatymas labai priklauso nuo gydymo intensyvumo ir sudėtingumo, dėl to ligą aktualu nustatyti kuo anksčiau. Lokalios pirmos stadijos ligos gydymas gali apsiriboti tuo, kad pašalinama sėklidė ir gydymas tuo užbaigiamas, skiriant ilgalaikę stebėseną, pacientas grįžta į įprastą pilnavertį savo gyvenimą, veiklas ir rutinas.

„Dalis vyrų kreipiasi per vėlai. Tokiems nuo pradžių nustatomos ir atokiosios metastazės. Be abejo, jų šansai pasveikti yra gerokai blogesni. Mano nuomone, daliai vyrų vis dar trūksta žinių apie sėklidžių navikus ir apie būtinybę visus čiuopiamus darinius-navikus sėklidėse parodyti gydytojui urologui. Kartais jaunuoliai prisiskaito visokių nebūtų dalykų internete bei užsiima savidiagnostika arba net ir savigyda. Tai jau yra klaida, neretai nulemianti užleistumą. Kita dalis jaunuolių neteisingai vertina ar bijo chemoterapijos, dėl ko bando atsisakyti tokio gydymo arba atideda pirmuosius vizitus pas gydytoją specialistą”, – apie sėklidžių vėžio ligos užleistumo problemą, išprusimo trūkumą ir neadekvatų savo paties gebėjimų pervertinimą kalba LSMUL Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Jievaltas.

Nacionalinio vėžio instituto gydytojas urologas doc. dr. Aušvydas Patašius taip pat pabrėžia ankstyvos ligos diagnozavimo svarbą. „Norime atkreipti vyrų dėmesį, jog reguliari savityra yra paprasta, lengvai prieinama ir nebrangi patikros priemonė. Sėklidžių vėžys visiškai išgydoma liga, net ir esant dideliam išplitimui, pasitelkiant adekvatų chiruginį gydymą, rizikos nustatymą remiantis testais. Gydymo rezultatai priklauso nuo diagnozės nustatymo tikslumo, greičio, ligos charakteristikų. Iki šiol daug metų naudojami kraujo serumo žymenys nepilnai tenkina klinikinių situacijų. Turime retų histologinių formų navikų, kurie esant mažiems pakitimams, nepasireiškia kraujyje. Labai norėtųsi, jog Lietuvą pasiektų vieni iš jautresnių, naujausios kartos testai miR-371a-3p, leidžiantys tiksliau diagnozuoti, nustatyti ligos atsinaujinimą, turintys reikšmę pochirurginiam gydymui, pagerinantys gydymo rezultatus. Personalizuota pagalba sergantiems vėžiu padeda suprasti unikalų kiekvieno paciento ligos tipą ir gydymas tampa dar tikslingesnis”, – apibendrina doc. dr. A. Patašius.

Doc. dr. A. Patašiaus manymu, pacientams būtų naudingas minėtų testų tyrimas, kurio iniciatoriumi ir užsakovu galėtų būti Lietuvos urologų draugija. Tai leistų moksliškai įvertinti, kaip tokio testo atsiradimas Lietuvoje paveiktų pacientų gydymą, išgyvenamumą ir pagerintų bendrą situaciją. “Investicija į jauno vyro gyvybę yra investicija į šalies ateitį”, – teigia doc. dr. A. Patašius.