Lapkričio 22 dieną vyko konferencija „Slauga - integrali urologinės pagalbos dalis“ skirta Lietuvos ligoninių urologijos skyrių bendrosios praktikos slaugytojoms, operacinės slaugytojoms, anestezijos slaugytojoms, stomų specialistėms.
„Slaugytojai imasi papildomų vaidmenų ir veiklos tokių, kaip šlapimo pūslės kateterizacija, cistostomų ar net nefrostomų keitimas, asistuoja ar net atlieka diagnostines cistoskopijas, dalyvauja prostatos biopsijų, transuretrinių operacijų ar dienos chirurginių operacijų metu. Taip pat išplėstinės urologijos slaugytojos turi kompetencijų vertinti, diagnozuoti ir sudaryti priežiūros planus, atitinkančius įvairiapusiškus sudėtingus urologinius susirgimus turinčių pacientų poreikius. Matome, jog išplėstinė urologijos slauga per pastaruosius kelis dešimtmečius išsivystė kaip specialybė, atsižvelgiant į keletą veiksnių, kurių pagrindinė priežastis yra evoliucijonuojanti sveikatos apsaugos sistema“, - apie išplėstinės urologijos slaugytojų kompetencijų galimybes ir poreikį kalba Lietuvos urologų draugijos prezidentas, Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. M. Kinčius.
Išplėstinės praktikos slaugytoją apibūdina kaip – slaugytojas, įgijęs praktinių žinių bazę, sudėtingų sprendimų priėmimo įgūdžius ir išplėstinės praktikos klinikines kompetencijas, kurių charakteristikas formuoja šalis, kurioje jis turi teisę mokytis.
Pasak gyd. urologo, išplėstinės praktikos (urologijos) slaugytojos atlieka labai svarbų vaidmenį vykdant prevencinę priežiūrą, dalyvauja komandoje anksti nustatant tokias ligas kaip prostatos ar šlapimo pūslės vėžys, dalyvauja lėtinių ligų valdyme, chirurginėje ir pooperacinėje priežiūroje, pacientų švietime, jų patirčių valdyme, teikdamos kvalifikuotą priežiūrą, gali sumažinti brangesnių intervencijų, pavyzdžiui, apsilankymų skubios pagalbos skyriuje ir pakartotinių hospitalizacijų, poreikį, nes jos gali proaktyviai valdyti pacientų būklę ambulatorinėje aplinkoje.
„Šiuo metu vis dar susiduriame su tokiais iššūkiais, kaip išsilavinimas ir mokymas pažangios praktikos veiklai, yra neaiškumų dėl Išplėstinės urologijos slaugytojos vaidmens ir praktikos apimties urologijos srityje reglamentavimo“, - iššūkius vardina dr. M. Kinčius, pridurdamas, jog praktikos sėkmei reikalinga taip pat ir gydytojų urologų pagalba, parama ir supratimas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos Slaugos klinikos vadovė prof. Aurelija Blaževičienė teigia, jog išplėstinė slauga yra nauja mąstymo paradigma slaugoje, apimanti studijas, praktiką, mokslą ir yra orientuota į pacientą, o ne į užduočių vykdymą, todėl Išplėstinės slaugos praktikos slaugytojas pasižymi platesniu ir sudėtingesniu kompetencijų spektru bei didesnėmis savarankiškumo ribomis.
„Išplėstinės praktikos slaugytojos sumažina kaštus, pagerėja lėtinių būklių valdymas, pacientų funkcinė būklė, sumažėja vizitų į skubios pagalbos skyrius. Pirmoji ISP programa LSMU pradėta 2015 metais, VU šiuos specialistus pradėjo rengti 2019 metais, tačiau sėkmingam ISP įgyvenimui reikia politinės valios, aiškios vizijos ir krypties atsižvelgiant į pacientų poreikius, specialistų plėtra turi būti žmogiškųjų išteklių sveikatos priežiūroje strategijos dalis, yra poreikis mokslo įrodymais grįstų studijų programų bei pakopinių kompetencijų klinikinėje praktikoje“, - situaciją apžvelgia prof. A. Blaževičienė.
Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros vadovė doc. dr. Marija Truš teigia, jog pasaulyje vyraujant senstančiai visuomenei, esant sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumui, trumpoms gydytojų darbo valandoms, regioniniams netolygumams, lėšų stygiui naujausioms technologijoms įsigyti, ieškoma veiksmingiausių ir ekonomiškai naudingiausių sveikatos priežiūrai sprendimų, kurie padės gerinti suteikiamų paslaugų kokybę, didinti prieinamumą ir sumažinti kainą – išplėstinės praktikos slaugytojo pozicija yra situacijos sprendimas.
Nacionalinis vėžio instituto Paliatyvios pagalbos skyriaus vedėjas, Baltijos šalių paliatyviosios pagalbos asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis įvardindamas, kodėl specialistų kiekybėje pasiklysta kokybė, teigia, jog labai svarbu tikslingos tobulinimosi renginių žinios, ugdančios darbui reikalingas savybes bei įgūdžius.
„Pasiteisina mokymai, kurie vyksta kontaktinių būdu ir juos rengia aukštosios mokyklos ar asociacijos ir jie būtų tikslingas slaugytojo kompetencijas ugdantys, tobulintų tikslines temas, įgūdžius. Plečiant slaugytojų kompetencijas urologijos srityje pacientas gautų pirminę sveikatos priežiūrą ir paslaugas namuose, sumažėtų vizitų kiekis į stacionarias įstaigas. Pačio specialisto augančios žinios, nuolatinis tobulėjimas profesinėje srityje yra kelias į augančią prevenciją ir paslaugų kokybės gerinimą visuomenei”, - teigia M. Čiurlionis.
Antroje konferencijos dalyje vyko praktiniai mokymai slaugytojoms, kuriuose dalyviams suteikti suteikti praktiniai pradiniai įgūdžiai, kaip atlikti lanksčią ir rigidišką cistoskopiją, kaip tinkamai parinkti stomos dydį, tipą, ir kaip taisyklingai aplikuoti stomą, kaip naudoti pagalbines stomos priežiūros priemones.
Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė: dr. M. Kinčius (Lietuvos urologų draugijos prezidentas), prof. A. Blaževičienė (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos Slaugos klinikos vadovė), doc. dr. Aušvydas Patašius (Nacionalinis vėžio institutas), LSMU urologijos studijų programos rezidentė Aurelija Alksnytė, M. Čiurlionis (Baltijos paliatyvios pagalbos asociacijos pirmininkas, Nacionalino vėžio instituto Paliatyvios pagalbos skyriaus vedėjas), D. Karaliūtė (SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė), J. Platūkytė (SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėja), prof. dr. N. Istomina (Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas), doc. dr. M. Truš (Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros vedėja), A. Žeko (UAB Linus Medical), I. Daugytė (UAB Tradintek).
© 1996–2024 Lietuvos urologų draugija
Lietuvos urologų draugija
Santariškių g. 2, LT-08406 Vilnius
Juridinio asmens kodas 191933163
El. paštas info@lud.lt
Teisinė forma: asociacija
Bankas: Swedbank AB
LT75 7300 0100 0224 3189
Banko kodas: 73000
Lietuvos urologų draugijos (LUD) prezidentas
dr. Marius Kinčius