Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – efektyvi priemonė pažaboti prostatos vėžį

Prostatos vėžys – labiausiai paplitusi onkologinė liga tarp vyrų. Šios ligos prevencijos klausimams, ankstyvos diagnostikos svarbai ir gydymui skiriamas didelis dėmesys visame pasaulyje. Europos urologų asociacija (European Association of Urology) rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena, kuria skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus. Prostatos vėžio diagnozę išgirsta vis daugiau vyrų visame pasaulyje. Pažaboti šią ligą ankstyvoje stadijoje galima dalyvaujant Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Būtent profilaktinio sveikatos tikrinimo metu įmanoma prostatos ligas aptikti anksti, jas išgydyti ir išsaugoti gyvybes. Apie prostatos vėžio situaciją šalyje bei kaip vyrai gali padėti patys sau šios ligos akistatoje, pokalbyje su gydytoju urologu Titu Simaška.

Kaip apibūdintumėte dabartinę situaciją Lietuvoje (prostatos vėžio diagnostikos, gydymo, ligos kontroliavimo kontekste)? Ar situacija kitose šalyse yra daugmaž tokia pati, ar geresnė?

Prostatos vėžio diagnostika ir gydymas Lietuvoje yra vykdomi pagal tarptautinius standartus, remiantis Europos urologų asociacijos naujausiomis gairėmis. Pastaraisiais metais sveikatos apsaugos sistema skiria itin didelį dėmesį prostatos vėžio ankstyvai diagnostikai ir gydymui, kas duoda gerus rezultatus. Nepaisant to, Lietuvoje mirtingumas nuo prostatos vėžio išlieka pakankamai aukštas, lyginant su kitomis Europos šalimis.

Kokie rizikos veiksniai įtakoja ar didina tikimybę susirgti prostatos vėžiu?

Prostatos vėžio rizika žymiai didėja su amžiumi. Vyresni vyrai yra pažeidžiamiausi, o tai reiškia, kad amžius yra pagrindinis rizikos veiksnys. Jei šeimoje yra atvejų, kai artimi giminaičiai sirgo prostatos vėžiu, pacientų rizika susirgti yra didesnė. Tai rodo genetinį polinkį į šią ligą. Svarbūs yra mitybos įpročiai: dieta, turinti daug riebalų, yra susijusi su didesne rizika ir priešingai, vartojant daugiau vaisių, daržovių ir mažiau riebalų, galima sumažinti riziką sirgti šia liga. Nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, sėdimas darbas, žalingi įpročiai tokie, kaip rūkymas, ilgalaikis intensyvus alkoholio vartojimas didina tikimybę sirgti prostatos vėžiu.

Kokie požymiai signalizuoja apie galimą ligą, kada reiktų kreiptis į gydytojus? Ar svarbu sveiko gyvenimo būdo principai?

Prostatos vėžio ankstyvosiose stadijose gali nebūti jokių specifinių simptomų ar jie gali būti labai neaiškūs. Tačiau vėlesnėse stadijose ar pažengus ligai, gali atsirasti ligai būdingi simptomai. Dažnas šlapinimasis, kuomet vyras pradeda jausti poreikį šlapintis dažniau nei įprasta, ypač naktį, yra vienas iš jų. Tačiau šis simptomas gali taip pat būti susijęs su kitomis prostatos ligomis, pvz., gerybine prostatos hiperplazija. Kraujo priemaiša šlapime gali rodyti prostatos vėžio pažengusią stadiją arba kitas prostatos problemas. Kai kurie vyrai gali jausti diskomfortą tarpvietėje, skausmą ejakuliacijos metu. Pacientai gali patirti jausmą, kad nepavyko visko išsišlapinti ir šlapimo pūslėje dar likę šlapimo, svorio netekimas, silpnumas, kaulų skausmai taip pat gali būti šiai ligai būdingi požymiai. Svarbu pažymėti, kad šie simptomai taip pat gali būti susiję su kitomis prostatos ligomis ar netgi kitomis sveikatos problemomis. Nepaisant to, jei pastebite bet kokius šiuos simptomus ir rūpinatės savo prostatos sveikata, turėtumėte nedelsdami kreiptis į šeimos gydytoją ar urologą. Tikslią diagnozę ir reikiamus tyrimus turėtų paskirti gydytojas, kad būtų galima nustatyti problemos priežastį ir, jei reikia, pradėti gydymą. Ankstyva prostatos vėžio diagnozė gali padėti efektyviau jį kontroliuoti ir gydyti. Daugelis rizikos veiksnių gali būti kontroliuojami arba sumažinami keičiant gyvenimo būdą. Vyrams, ypač vyresnio amžiaus, svarbu reguliariai tikrintis pas gydytoją ir konsultuotis dėl galimos prostatos vėžio rizikos. Diagnozė ir ankstyvas gydymas padeda kontroliuoti šią ligą.

Ar tiesa, jog prostatos vėžys ne visuomet iškart gydomas ir kartais pacientą pakanka aktyviai stebėti, kad laiku būtų galima pastebėti ligos progresavimą ir tada pradėti gydymą? Kokiems pacientams taikoma tokia stebėsenos kontrolė?

Taip, tai tiesa, kad prostatos vėžys ne visada iškart reikalauja aktyvaus gydymo. Kartais gydytojai gali nuspręsti stebėti pacientą (tai vadinama „aktyvia stebėsena") ir nepradėti gydymo iš karto. Tokia stebėsenos kontrolė taikoma pacientams, kuriems nustatyta lėtinė, lėtai progresuojanti prostatos vėžio forma, kurios rizika progresuoti yra maža arba vidutinė. Ši strategija yra skirta užtikrinti, kad gydymas nebūtų pradėtas per anksti, taip išvengiant gydymo šalutinių poveikių, bet tuo pačiu užtikrinant, kad liga būtų kontroliuojama.
Aktyviai stebėsenai tinka vyresni pacientai, kurie turi kitų sveikatos problemų arba yra per silpni operaciniam ar kitam agresyviam gydymui. Kai kurie pacientai turi mažą prostatos vėžio riziką, nes jų ligos stadija yra labai ankstyva, PSA lygis yra žemas ir naviko augimo greitis yra lėtas. Šiems pacientams gydymas taip pat nebūtinas iš karto. Šie pacientai aktyviai stebimi: atliekamas periodinis PSA kraujo tyrimas, digitalinis rektalinis tyrimas, kartojamos prostatos biopsijos, MRT tyrimas.

Dėl kokių priežasčių dažniausiai pacientai vengia kreiptis pas gydytojus urologus, ignoruoja simptomus?

Yra kelios priežastys, dėl kurių pacientai gali vengti kreiptis pas urologus ir ignoruoti simptomus, susijusius su prostatos vėžiu. Vyrų sveikatos klausimai, ypač susiję su lytiniais organais, gali būti gėdingi ir suvokiami kaip tabu. Tai gali lemti vyrų nenorą ieškoti medicininės pagalbos ar kalbėti apie savo simptomus. Taip pat bijoma, jog jiems bus diagnozuotas prostatos vėžys. Tai sukelia nerimą, baimę dėl galimo gydymo proceso ir jo šalutinių poveikių. Taigi jie vengia kreiptis į gydytoją tikėdamiesi, kad simptomai išnyks savaime. Dalis vyrų gali būti linkę į savigydą, tai yra, ieško alternatyvių gydymo būdų arba bando gydytis namuose, tikėdami, kad simptomai išnyks. Tačiau prostatos vėžio atveju savigyda ar simptomų ignoravimas labai pavojingas ir lemia vėlyvą ligos diagnozavimą. Klaidingi įsitikinimai apie prostatos vėžio riziką ir gydymą, laiko stoka, neteisingi prioritetai, nepasitikėjimas medicinos sistema yra tie veiksniai, kurie lemia vizito pas gydytoją atidėliojimą. Labai svarbu suvokti, jog prostatos vėžys yra išgydomas, ypač ankstyvose jo stadijose. Vizito pas gydytoją atidėliojimas, simptomų nesupratimas ar nenoras priimti realybės gali lemti vėlyvą diagnozę ir rimtas komplikacijas.

Ar vėžio diagnozė yra nuosprendis? Kiek gydymo procese yra svarbu paciento nusiteikimas, emocinė būklė ir bendradarbiavimas siekiant geriausio gydymo rezultato?

Vėžio diagnozė nėra nei absoliutus nuosprendis, nei neišvengiamas mirties ženklas. Gyvenimo trukmė ir išgyvenamumas priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant vėžio tipo, stadiją, paciento sveikatą, gydymo galimybes ir kitus veiksnius. Daugumoje atvejų vėžį galima gydyti ir valdyti, ypač jei jis yra diagnozuotas ankstyvoje stadijoje. Gydymo procese paciento nusiteikimas, emocinė būklė ir bendradarbiavimas yra labai svarbūs siekiant geriausių gydymo rezultatų. Gydymas vėžiu gali būti fiziškai ir emocionaliai sunkus. Pacientai gali patirti stresą, depresiją, nerimą ir kitus emocinius sunkumus. Psichologinė parama, įskaitant psichologinį konsultavimą, gali padėti pacientui įveikti šiuos iššūkius ir išlaikyti teigiamą nusiteikimą. Sėkmingas gydymas reikalauja gero bendradarbiavimo, komunikacijos tarp paciento ir gydytojo. Pacientas turėtų atidžiai laikytis gydytojo nurodymų, reguliariai dalyvauti būtinuose tyrimuose ir būklės įvertinimuose. Jei pacientui kyla klausimų ar rūpesčių dėl gydymo, svarbu juos aptarti su gydytoju. Paciento sveikas gyvenimo būdas, įskaitant subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, tabako ar alkoholio vartojimo vengimą, gali padėti pagerinti gydymo rezultatus ir bendrą sveikatą, nusiteikimą. Artimų žmonių ir šeimos parama taip pat yra svarbi emocinės paramos dalis. Šeimos nariai labai svarbūs paciento moraliniam palaikymui. Nors vėžio diagnozė gali būti sunki ir kupina iššūkių, daugeliu atvejų galima pasiekti teigiamų gydymo rezultatų ir pacientui suteikti galimybę gyventi kokybišką ir turiningą gyvenimą. Svarbiausia yra bendradarbiauti su gydytojais, laikytis gydymo planų ir rūpintis savo emocine bei fizine sveikatos gerove.

Ar prevencinė prostatos vėžio programa duodą apčiuopiamą naudą siekiant gerinti ankstyvąją prostatos vėžio diagnostiką, ligos suvaldymą? Kaip būtų galima tobulinti prevencinės programos informacinę sklaidą, jog šia programa pasinaudotų kuo daugiau vyrų?

Prevencinė prostatos vėžio programa, skirta prostatos vėžio ankstyvajai diagnostikai, turi teigiamą įtaką ankstyvam ligos nustatymui ir suvaldymui, ypač vyresnio amžiaus vyrams. Programa padeda anksti nustatyti prostatos vėžį: PSA kraujo tyrimas gali padėti nustatyti prostatos vėžį ankstyvoje stadijoje, kai jis dar nejaučiamas ir lengviau gydomas. Ankstyvosios diagnozės dėka gydymas pradedamas laiku, o tai gali sumažinti prostatos vėžio mirtinumo riziką. Teisingas prostatos vėžio agresyvumo nustatymas leidžia gydytojams skirti agresyvesnį gydymą tik tiems pacientams, kuriems jis būtinas, ir apsaugoti kitus pacientus nuo perteklinio gydymo bei jų šalutinių poveikių.
Geriausiai tobulinti prevencinės prostatos vėžio programos informacinę sklaidą galima pasinaudojant visais turimais komunikacijos kanalais. Tai apima televizijos ir radijo reklamas, spaudos reklamas, socialinius tinklus, interneto svetaines ir netgi tiesioginę komunikaciją su gydytojais bei sveikatos priežiūros specialistais. Taip pat svarbu užtikrinti, kad informacija būtų pateikiama lengvai suprantama kalba, kad ja galėtų pasinaudoti kuo daugiau vyrų.

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies). Toliau naršydami svetainėje arba paspausdami mygtuką Sutinku Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau apie slapukus