„Baltic26“ įvertinti jaunųjų urologių iš Lietuvos tyrimai

Strateginė regiono kryptis: jėgų sujungimas ir gydymo standartų harmonizavimas

Nedidelis Baltijos šalių mastas dažnai tampa iššūkiu, kai kalbama apie retesnes patologijas ar milžiniškus pacientų srautus, būdingus didžiosioms Europos klinikoms. Tačiau būtent šis iššūkis urologų bendruomenę paskatino ieškoti sinergijos.

Rūta Žulpaitė pabrėžia, kad kongresas atlieka esminį vaidmenį vienodinant pacientų priežiūros kokybę:

„Kaip ir kasmet, ’Baltic26’ kongresas buvo orientuotas į pasidalinimą patirtimi tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos urologų, diskusijas įvairių urologinių ligų gydymo klausimais. Be abejo, tai padeda stiprinti urologijos lygį Baltijos regione, vienodinti gydymo standartus – kasmet vieni iš kitų kažko išmokstame, pamatome, kaip mums sekasi, ko dar trūksta, kur dar galima pasitobulinti. Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, esame nedideli, neturime milžiniškų centrų su didžiuliais pacientų srautais, ypač, kalbant apie retesnes patologijas. Tad labai verta savo patirtis sujungti, mokytis vieniems iš kitų – tik taip galime neatsilikti nuo didžiųjų Europos valstybių ir pasiūlyti savo pacientams geriausią ir naujausią gydymą.“

Gydytoja rezidentė Ugnė Mickevičiūtė, kuriai tai buvo jau ketvirtasis Baltijos urologijos kongresas, pastebi akivaizdų renginio kokybinį šuolį ir jo reikšmę jaunajai kartai:

„Per kelerius metus galiu pastebėti, kaip šis kongresas išaugo ir yra didžiausias urologijos renginys Baltijos regione, kuriame dalyvauja ne tik Baltijos šalių urologijos bendruomenės nariai, bet vis dažniau sulaukiame svečių ir iš kitų Europos valstybių. Manau, kad kongreso misija yra ne tik dalintis naujausiais moksliniais pasiekimais, bet ir aktyviai prisidėti prie gydymo standartų harmonizavimo regione. Baltic kongresas yra pagrindinė platforma jauniesiems urologams: tai galimybė pristatyti atliekamus tyrimus, parodyti savo gebėjimus ir žengti pirmuosius žingsnius bei įsitvirtinti tarptautinėje arenoje. Taip pat itin svarbus kongreso metu Europos urologijos mokyklos (angl. European School of Urology, ESU) organizuojamas Bootcamp, kuris tiesiogiai prisideda prie standartų vienodėjimo, kai jauni specialistai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokosi kartu, taip formuojasi bendra regioninė profesinė kultūra. Pati, būdama pirmojo kurso rezidente, turėjau galimybę dalyvauti ir tai buvo neįkainojama patirtis. Svarbus ne tik struktūrizuotas klinikinis mokymas, bet ir galimybė susipažinti su bendraamžiais kolegomis iš visų trijų Baltijos šalių. Kai pradedame karjerą, labai svarbu suvokti, kad esame platesnės europinės urologų bendruomenės dalis. Taip pat semtis žinių ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių specialistų, kurie dalyvauja mokymuose, tai praturtina perspektyvą nuo pat pirmųjų rezidentūros metų. Bendras europinis kontekstas leidžia mums matyti, kur esame, lyginti ir drąsiai kelti kartelę.“

Kontrastai ir panašumai: kur pirmauja estai, o kur – Lietuva?

Nors kaimyninių šalių sveikatos apsaugos sistemos ir gyventojų skaičius yra panašūs, o visi specialistai vieningai seka Europos Urologų Asociacijos (EAU) gairėmis, kasdienėje praktikoje išryškėja įdomių regioninių skirtumų. Gebėjimas atvirai analizuoti šiuos skirtumus leidžia perimti geriausias kaimynų praktikas.

R. Žulpaitė atskleidžia, kaip pasiskirsčiusios lyderio pozicijos tam tikrose urologijos srityse:

„Panašumų yra nemažai – visos trys šalys turi panašų gyventojų skaičių, panašias sveikatos apsaugos sistemos struktūras, tad viskas vyksta daugiau mažiau panašiai. Labai gerai, kad visi orientuojasi ir dirba pagal Europos urologų asociacijos gaires, pagal galimybės ir finansavimą skiria įrodymais pagrįstą gydymą. Skirtumų šiokių tokių yra – pavyzdžiui, estai perėjo beveik vien prie minimaliai invazinių – laparoskopinių - radikalių cistektomijų atlikimo, jų rezultatai, operacijų tempas jau gerėja, lovadienių trukmė mažėja – čia turime, ko pasimokyti. Kita vertus, Lietuva stipriai pažengė į priekį robotinės chirurgijos srityje, lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis.“

U. Mickevičiūtėpapildo, kad pagrindiniai skirtumai dažniausiai slypi ne teorinėse žiniose, o technologijų integracijos greityje:

„Visos trys Baltijos šalys aktyviai taiko EAU gaires ir palaiko glaudžius ryšius su europine urologų bendruomene. Skirtumai atsiskleidžia daugiausia įgyvendinimo lygmeniu – kaip greitai naujovės patenka į kasdienę praktiką, kokia technologinė infrastruktūra prieinama ne tik sostinių centruose. Kongreso formato stiprybė kaip tik tame, kad galime pasimokyti iš kaimynų, kurie tuos pačius iššūkius sprendžia skirtingais būdais. Dalijimasis patirtimi mus tikrai praturtina.“

Moksliniai proveržiai: nuo fundamentalių tyrimų iki realių pokyčių pacientams

Vienas emociškai stipriausių šių metų kongreso momentų – Lietuvos atstovių mokslinių darbų pristatymai, sulaukę tarptautinio pripažinimo ir tiesiogiai keičiantys urologijos ateitį.

Rūta Žulpaitė Jaunųjų urologų konkurse pristatė itin sudėtingą ir vertingą doktorantūros tyrimą, kuris jai pelnė įvertinimą:

„Jaunųjų urologų konkurse pristačiau savo doktorantūros tyrimą apie relaksino poveikį išemijos–reperfuzijos pažeidimui kiaulių inkstų transplantacijos modelyje. Pagrindinė pranešimo mintis – daugelis eksperimentinių vaistų, embora ir veiksmingi ląstelių kultūrose ar graužikų modeliuose, klinikinėje praktikoje nepasiteisina. Todėl tikroviški modeliai, tokie kaip kiaulių inkstų transplantacijos modelis, leidžia sąžiningiau įvertinti, ar terapija turi potencialo veikti sudėtingomis žmogaus organizmo sąlygomis. Tokie modeliai ne visada pateikia aiškius atsakymus, bet jie yra gerokai arčiau klinikinės realybės. Mano pranešimas buvo puikiai įvertintas – pagrindinį prizą šiemet parvežėme į Lietuvą.“

Tuo tarpu gydytoja U. Mickevičiūtė kongreso auditorijai pristatė ne mažiau svarbius, tiesiogiai su tūkstančių vyrų sveikata susijusius rezultatus – pokyčius prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos srityje:

„Kongreso metu pristačiau Lietuvos PRAISE-U piloto rezultatus – tai ES finansuojamas tyrimas, skirtas sukurti nacionaliniu mastu taikytiną, ekonomišką, ankstyvos prostatos vėžio patikros algoritmą. Lietuvoje nuo 2006 metų veikia nacionalinė prostatos vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri per kelerius metus buvo ne kartą tobulinta – susiaurintas amžiaus intervalas, pakeisti PSA slenkstiniai rodikliai, tačiau programai išliekant iš esmės pagrįsta prostatos specifiniu antigenu (PSA), vis dar susiduriame su pertekline diagnostika ir itin aukštais kliniškai nereikšmingų prostatos vėžio sergamumo rodikliais.

Piloto metu į esamą infrastruktūrą integravome rizika grįstą strategiją, vertinome individualią pacientų riziką sirgti kliniškai reikšmingu prostatos vėžiu ir svarbiausia, kad kliniškai reikšmingas vėžys aptiktas neprarandant jautrumo, o magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimo ir biopsijų skaičius piloto metu žymiai sumažėjo. Tai įrodo, kad modernų rizika grįstą modelį galima sėkmingai įdiegti į nacionalinę sveikatos sistemą ir tai labai aktualu ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos regionui. Džiaugiuosi, kad kartu su LUD dalyvavau rengiant dokumentus Lietuvoje vykdomos „Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programos“ atnaujinimui, todėl galiu dalintis unikalia patirtimi su kolegomis, ne tik piloto metu įgyta patirtimi, tačiau ir patirtimi stengiantis įgyvendinti pokyčius nacionaliniu lygmeniu.“

EAU partnerystė: kai Baltijos šalių balsas girdimas Europoje

Strateginė partnerystė su Europos urologų asociacija (EAU) iš esmės pakeitė kongreso statusą. Tai nebėra tik regioninis susitikimas – tai tarptautiniu mastu pripažįstama erdvė, pritraukianti pasaulinio lygio autoritetus.

Pasak R. Žulpaitės, ši sinergija sukuria neįkainojamą pridėtinę vertę:

„Baltijos urologų susitikimas, bendradarbiaujant su EAU, yra stiprus tarptautinis renginys, kuriame kasmet dalyvauja ir savo tyrimus pristato urologai ir iš kitų šalių. Kiekvienais metais būna proga paklausyti žinomų Europos lektorių, sudalyvauti Europos Urologų Mokyklos (European School of Urology (ESU) paskaitose.“

„EAU partnerystė kongresui suteikia daug daugiau nei reprezentacinę vertę. Tai reiškia prieigą prie ESU mokymų infrastruktūros, tarptautinių EAU bendruomenės narių dalyvavimą, EAU gairių aktualinimą kaip programos dalį. Praėjusiais metais Vilniuje vykusį Baltic25 pagerbė visi trys EAU vykdomosios valdybos nariai – Prof. J. Sønksen, Prof. J. N'Dow ir Prof. A. Stenzl. Tai labai iškalbingas ženklas – tokio lygio dalyvavimas, mano nuomone, rodo, kad kongresą europinė bendruomenė vertina rimtai. Taip pat, manau, kad šio renginio svarba jaučiama ir praktiškai - praeitais metais vykusiame jubiliejiniame kongrese susirinko rekordinis dalyvių skaičius, turėjome svečių ne tik iš Baltijos regiono, bet ir iš Danijos, Suomijos, Lenkijos, Portugalijos, Turkijos. Mane asmeniškai tai labai džiugina, ir akivaizdu, kad tai neatsitiko savaime – tai ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas. Mokslinė kongreso vertė kasmet vis labiau auga ir artėja prie EAU kongreso lygmens“, – kongreso aktualumą pabrėžia U. Mickevičiūtė.

Programos evoliucija: nuo onkologijos iki dirbtinio intelekto ir paciento balso

Medicinos pasaulis keičiasi nenumaldomu greičiu, o „Baltic26“ programa tiksliai atspindi pačias karščiausias tendencijas. Tradicines temas papildo diskusijos apie skaitmenizaciją ir paciento gyvenimo kokybę po gydymo.

„Aktualių temų urologijoje yra daug, visų jų ir neaptarsi per vieną kongresą. Sakyčiau, jei anksčiau pagrindinis dėmesys buvo skiriamas prostatos vėžiui, dabar vis daugiau dėmesio sulaukia urotelio vėžys. Ir Baltic26 kongrese buvo aptartos raumenis infiltruojančio šlapimo pūslės vėžio gydymo aktualijos. Taip pat kalbėta apie lytinės funkcijos sutrikimų prevenciją ir gydymą po urologinių operacijų, apie lėtinį dubens skausmą. Dėmesio skirta ir pacientų informavimo klausimams – kokią įtaką pacientų informavimui ir konsultavimui daro dirbtinio intelekto atėjimas – pranešimus skaitė ir pacientų atstovai“, – pastebi R. Žulpaitė.

„Kaip ir minėjau, tai jau 11-asis kongresas, ir man asmeniškai - ketvirtasis, kongreso kokybė nuolat auga, ir tai atsispindi ne tik kongreso programoje. Daugėja pranešimų iš kitų šalių, kongrese dalyvauja vis daugiau tarptautinių lektorių, europinė bendruomenė jau žino apie šį renginį. Šių metų programoje išsiskiria kelios temos: minimali invazinė, laparoskopinė ir robotinė chirurgija, komplikacijų prevencija, onkourologija bei funkcinė urologija. Ypač svarbu, kad šiemet akcentuojamas dirbtinio intelekto vaidmuo urologijoje ir pacientų gaunamo informacijos srauto ir sveikatos raštingumo skaitmeninėje aplinkoje temos“ – reziumuoja U. Mickevičiūtė pastebėdama, kad 11-asis kongresas pasižymėjo ypatingu kompleksiškumu ir dėmesiu ateities technologijoms.

„Baltic26“ konferencijoje įvertinti jaunieji urologai ir geriausi moksliniai darbai

Šių metų „Baltic26“ urologų konferencijoje išskirtinio dėmesio sulaukė jaunieji specialistai bei jų pristatyti moksliniai tyrimai. Komisija įvertino perspektyviausius regiono urologus ir paskelbė geriausių stendinių pranešimų (angl. Best Posters) autorius.

Jaunųjų urologų konkurso nugalėtojai

Pagrindinis Jaunųjų urologų konkurso (angl. Young Urologist Competition) laimėtojos titulas atiteko dr. R. Žulpaitei iš Lietuvos ir jos pranešimas „From rodents to reality: Studying kidney ischemia-reperfusion injury in large animals“, kuriame aptarė inkstų išemijos-reperfuzijos pažaidos tyrimus dideliuose gyvūnuose.

Geriausi stendiniai pranešimai

1-oji vieta

Pirmąją vietą pasidalijo du stiprūs pranešimai:

Dr. A. Freimanis (Latvija) su darbu „Prevalence of Antimicrobial Resistance in Urinary Microflora Among Patients with External Urinary Drainage“ (pranešimo Nr. P34).

Dr. U. Mickevičiūtė (Lietuva), pristačiusi Lietuvos patirtį: „The PRAISE-U Pilot in Lithuania: Transitioning to Risk-Based prostate cancer early detection“ (pranešimo Nr. P16).

2-oji vieta

Antrosios vietos apdovanojimai nukeliavo į Estiją ir Latviją:

Dr. M. Pärt (Estija) už vieno centro patirties analizę: „Effect of NeuroSAFE-guided vs standard LRP: One Centre Experience from Estonia“ (pranešimo Nr. P22).

Dr. A. Dorogojs (Latvija), pristatęs klinikinį atvejį „Giant Papillary Renal Cell Carcinoma: A Case Report“ (pranešimo Nr. P40).

3-oji vieta

Trečiąją vietą komisija skyrė tarptautiniams bei regioniniams tyrimams:

Dr. M. Pinto (Portugalija) už darbą „Risk-Adapted Nodal staging in Penile cancer: Outcomes of Sentinel Node biopsy vs open lymphadenectomy in a Tertiary center“ (pranešimo Nr. P44).

Dr. M. Skultecka (Latvija) už pranešimą „Baseline Characteristics and early treatment patterns of Primary prostate cancer patients undergoing HIFU: A Single-Center Experience“ (pranešimo Nr. P01).

Lietuvos urologų pranešimai ir tyrimų įvairovė

Kongreso mokslinė programa pasižymėjo Lietuvos specialistų pranešimų išskirtine temų įvairove ir tyrimais, apėmusiais tiek strategines regiono apžvalgas, tiek itin specifines klinikines inovacijas. Lietuvos urologų draugijos prezidentas M. Kinčius (Vilnius) savo pristatytoje ataskaitoje išsamiai apžvelgė bendrą urologijos situaciją Baltijos šalyse ir išryškino esminius inovatyvių technologijų diegimo skirtumus tarp Lietuvos bei kaimyninių valstybių. M. Kinčius kongrese taip pat pirmininkavo kelioms pagrindinėms sesijoms bei skaitė pranešimą apie minimaliai invazinės ir robotinės cistektomijos (RARC / LAPRC) taikymą. Onkologijos ir diagnostikos srityje dėmesio sulaukė U. Mickevičiūtė (Vilnius), pristatanti „PRAISE-U“ pilotinį projektą, kuriuo siekiama pereiti prie rizika pagrįstos prostatos vėžio patikros, bei įvardijusi organizacinius šio modelio diegimo iššūkius Lietuvoje. Dovilas Dičevičius, kongrese pristatęs stendinį pranešimą „Pacientų, kuriems rekomenduota radikali cistektomija, realios praktikos rezultatai ir prognostiniai veiksniai: 7-erių metų institucijos tyrimas“, kuriame buvo analizuojami realios kasdienės praktikos rezultatai ir ligos eigą lemiantys rodikliai. Onkologinių tyrimų kryptį inovatyviai papildė M. Fabijonavičius (Vilnius), pristatęs stendinį pranešimą (P47) apie pažangaus dirbtinio intelekto – erdviniu būdu valdomo patologijos pamatų modeliavimo – taikymą, siekiant pagerinti ligos progresavimo prognozes sergant inkstų ląstelių karcinoma. Diagnostikos evoliuciją toliau nagrinėjo P. Lenčiauskas (Kaunas), savo stendiniame pranešime kėlęs diskusinį klausimą, ar fuzinė biopsija ateityje taps vieninteliu standartu ir ar sisteminė biopsija vis dar išlieka būtina naudojant mikro-ultragarsą. Tuo tarpu G. Cholstauskas (Kaunas) gilinosi į histopatologinį atitikimą tarp MRT fuzinės biopsijos ir galutinių operacinių mėginių, analizuodamas priežastis, lemiančias ligos stadijos neatitikimus (upgrading).

Chirurginių intervencijų pasekmes bei komplikacijas sesijose nagrinėjo specialistai iš Kauno klinikų: Z. Venclovas specialioje seksualinių sutrikimų sesijoje pasidalijo savo tyrimo (P02) rezultatais apie limfadenektomijos įtaką, lygindamas radikalią prostatektomiją su limfmazgių šalinimu ir be jo , o D. Trumbeckas vaizdo pranešime „Tamsioji dirbtinio šlapimo sfinkterio pusė“ analizavo sudėtingas komplikacijas bei efektyviausius jų išvengimo būdus. Šią chirurginės patirties dalijimosi sesiją sėkmingai papildė A. Čekauskas (Vilnius), pristatęs vaizdo pranešimą apie robotinės prostatektomijos programos įgyvendinimą ir pateikęs savitą jos sėkmės receptą. Prie praktinių rekomendacijų slaugai prisidėjo ir A. Getman-Vaitiekūnienė (Kaunas), pristatiusi retą klinikinį šlaplės nekrozės po kateterizavimo atvejį bei suformulavusi gaires personalui, dirbančiam su pacientais, turinčiais dirbtinius sfinkterius. Šalia sudėtingos chirurgijos kongrese stipriai nuskambėjo ir fundamentalaus mokslo bei tarpdisciplininės temos. Jaunųjų urologų konkurse triumfavusi R. Žulpaitė (Vilnius) pagrindė perėjimo nuo graužikų prie didelių gyvūnų (kiaulių) modelių svarbą klinikinei praktikai, pristatydama savo inkstų išemijos-reperfuzijos pažaidos tyrimus. Retų onkologinių susirgimų diagnostikos lauke M. Keturakis (Vilnius) stendiniame pranešime pasidalijo išskirtine viršutinių šlapimo takų urotelio karcinomos in situ, pasireiškusios kaip pirminė geldelės ir šlapimtakio jungties obstrukcija, klinikine analize. Tuo tarpu M. Karpavičiūtė (Kaunas) pristatė tyrimą, vertinantį Memorial Sloan Kettering vėžio centro nomogramų naudingumą prognozuojant pacientų išgyvenamumą be ligos progresavimo po prostatos brachiterapijos. Psichologinį paciento gerovės aspektą palietė M. Markevičius (Klaipėda), nagrinėjęs lėtinio dubens skausmo psichologinius niuansus ir kėlęs klausimą, ar ši sritis Lietuvoje vis dar išlieka „pilkąja zona“. Robertas Adomaitis „Baltic26“ kongreso „Urology Bootcamp“ mokymuose jauniesiems specialistams dėstė seksualinės medicinos bei funkcinių sutrikimų diagnostikos ir gydymo temas, sutelkiant dėmesį į lytinės funkcijos išsaugojimą bei reabilitaciją po urologinių operacijų , o klinikinėje stendinių pranešimų sesijoje taip pat pristatė negrįžtamo šlapimo pūslės pažeidimo po intravezikinės BCG terapijos atvejį. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atstovė A. Tamulėnė (Vilnius) analizavo pacientų edukacijos standartus, vertindama skaitmeninės eros bei dirbtinio intelekto įtaką informacijos patikimumui ir abipusiam gydytojo bei paciento pasitikėjimui.

Tokie kasmetiniai susitikimai, nuosekliai migruojantys per skirtingas Baltijos šalių sostines, kaskart pakelia kartelę vis aukščiau. Ši patirties bei tyrimų mainų platforma kitąmet specialistus sukvies Taline.